Romas Lazutka. Darbas nėra prakeiksmas

Romas Lazutka. Darbas nėra prakeiksmas

Vilniaus universiteto profesorius, sociologas ir ekonomistas R. Lazutka įsitikinęs, kad visos krizės labiausiai paliečia silpniausius ir pažeidžiamiausius. Profesorius teigia, kad globali COVID-19 krizė yra visiškai unikalus atvejis, niekada su tokiu reiškiniu valstybė nėra susidūrusi ir jos padariniai nenusakomi. Dar iki pandemijos dažna senjorų šeima suko galvas, kaip išgyventi iš „Sodros“ mokamos senatvės pensijos. Pensijų reforma ne juokais susuko galvas ir būsimiems pensininkams. Dažnam buvo sunku apsispręsti, ar likti tik „Sodroje“, ar pensijai kaupti papildomai? Globali koronaviruso pandemija pablogino Lietuvos žmonių gyvenimus, apribojo judėjimą, sumažėjo atsitiktinių darbų. Anksčiau, tegul ir teorinė, prisidūrimo prie pensijos ar pašalpos galimybė, dingo. Ar situacija Lietuvoje dar labiau nenuskurdins silpniausių? Komentuodamas situaciją pandemijos metu, ...

Gintautas Paluckas. Kaip padėti verslui ir sukurti tūkstančius darbo vietų? Veiksmų planas

Gintautas Paluckas. Kaip padėti verslui ir sukurti tūkstančius darbo vietų? Veiksmų planas

Kodėl verslas skaičiuoja pinigus, įkritusius į kasą, o ne pirkėjus, pasidairiusius parduotuvėje? Todėl, kad verslo tikslas yra parduoti ir uždirbti. Smagu, kai po parduotuvę žmonės vaikšto, bet jei neperka... Šiuo atveju iš Vyriausybės tikiuosi lygiai tokio paties požiūrio: kol euras neatsidūrė žmogaus/įmonės sąskaitoje, tol „5 mlrd. eurų programos“ rezultato nėra. Taigi, „5 milijardų programos“ sėkmę matuosiu sukurtomis/išsaugotomis darbo vietomis ir išdalintais eurais, o ne pateiktomis paraiškomis. Vyriausybė pasiūlė įmantrių paskolų/garantijų schemų, bet tik didiesiems ir bankams. Tikiuosi, kad jos veiks. Tačiau akivaizdu, kad Vyriausybė absoliučiai nesiorientuoja smulkaus verslo veiklos situacijoje. Nesiorientuoja, todėl kelia per daug biurokratinių reikalavimų ir barjerų paramai gauti. Vokietija, pavyzdžiui, nuėjo kitu keliu. Smulkiajam verslui sąlyginia ...

Vilija Blinkevičiūtė. Europa laiko svarbiausią – solidarumo – egzaminą

Vilija Blinkevičiūtė. Europa laiko svarbiausią – solidarumo – egzaminą

Europos Parlamentas priėmė svarbių sprendimų koronaviruso sukeltai krizei ir pasekmėms švelninti. Europos Parlamento socialdemokratų grupė pateikė 25 pasiūlymus dėl neatidėliotinų, vidutinės trukmės ir ilgalaikių veiksmų. Vis dėlto, prieš informuodama apie priimtus sprendimus ir siūlymus, pasakysiu štai ką. Baikite gąsdinti mūsų senjorus Net vaikai žino, kad COVID-19 pavojingiausias senyvo amžiaus žmonėms. O iš ministro lūpų girdžiu, cituoju: „... nesuvaldyta situacija taps baisia sąžinės našta mūsų kartai (...) Kitos šalys jau svarsto, nuo kokio amžiaus pacientai nebus intubuojami, nes nebus galimybės visiems padėti. Ir čia kalbama ne apie 80 metų amžiaus, bet ir apie 60-65 metų asmenis“. Ir kokią mes žinią siunčiame senjorams? Kai laivas skęs, jums, mieli tėveliai ir seneliai, gelbėjimosi liemenių nebus? Prastas stilius valdyti krizę. Diskriminacija draudži ...

Linas Jonauskas. Lietuva – On Fire

Linas Jonauskas. Lietuva – On Fire

Kiekvieną pavasarį, vos tik laukus apdžiovina saulė ir šiltas vėjas, šalį užlieja žolės gaisrai. Kasmet išdeginama tūkstančiai hektarų sausos pernykštės žolės. Degindami pernykštę žolę, žmonės mano, jog sudegusios žolės pelenais bus tręšiama dirva, tačiau yra atvirkščiai – gamtai daroma didelė žala. Situacija nesikeičia ir šiemet: ugniagesiai skaičiuoja dešimtis kiekvieną dieną kylančių žolės gaisrų ir kol kas nėra jokių efektyvių priemonių, kurios padėtų suvaldyti padegėjus. Nebūna tokių metų, kad ugnis iš deginamų laukų nepersimestų į miškus. Nors kai kurie ugniagesiai šiuos gaisrus priskiria menkaverčiams gaisrams, tačiau gamtai kasmet padaroma milžiniška žala. Žūva tūkstančiai įvairiausių, nuo liepsnų negalinčių pabėgti gyvūnų. Nebūna tokių metų, kad ugnis iš deginamų laukų nepersimestų į miškus. Užsiliepsnojęs miškas ne tik apsunkina ugnies gesinimą. Žala ...

Vytenis Andriukaitis. Koronavirusas: 10 dalykų, kuriuos turi žinoti Lietuva

Vytenis Andriukaitis. Koronavirusas: 10 dalykų, kuriuos turi žinoti Lietuva

COVID-19 atvejų statistika beveik 8 milijardams planetos žmonių šios dienos rytui – iš viso 723 594 nustatytų atvejų. Mirė 33 998 žmonės, o pasveikusiųjų – 151 824*. Pandemijos skaičiai valstybėse svyruoja ženkliai: nuo pavienių atvejų – iki bendruomenes apėmusių kylančių užsikrėtimo bangų. Pagal nustatytus atvejus, daugiausia atvejų JAV – 142 735, po to seka Italija (97 689), Kinija (81 470), Ispanija (80 110), Vokietija (62 435). Mirčių skaičius didžiausias Italijoje (10 779), Vokietijoje – 541 mirtys. Statistika sausa, neįtraukianti ir nenustatytų atvejų, kurie leidžia manyti, jog užsikrėtusiųjų yra daugiau pasaulyje nei dabartinis 0,5 mln. žmonių skaičius. Nereikia manyti, kad tai – kažkokia Dievo rykštė, pranašaujanti pasaulio pabaigą. Ir nereikia gąsdintis, kai kasdien skelbiama statistika vien tik apie COVID-19. Ji skelbiama turint tik vienintelį tikslą – ...

Dovilė Šakalienė. Kaukės: gamyba, dėvėjimas, sterilizavimas

Dovilė Šakalienė. Kaukės: gamyba, dėvėjimas, sterilizavimas

Kai posėdžio metu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete kolegoms vis dar kilo klausimų reikia ar nereikia tų kaukių, kodėl buvo meluojama, kad nereikia, ir kokios kaukės yra tinkamos – pamąsčiau, kad susistemintos informacijos sklaida žiauriai svarbi šiame kare su virusu, nes (a) nėra labiau užsispyrusio gyvūno kaip nesuprantantis kokio nors veiksmo logikos žmogus, ir (b) sėdėti internete yra karantino užsiėmimas Nr.1, bet skaityti mokslinius straipsnius visada bus užsiėmimas Nr. Paskutinis. Tai kas melavo ir kodėl? Prieš mėnesį pusė visuomenės juokėsi iš likusios pusės, kurie skubiai pirko, siuntėsi ir kitaip mėgino gauti (pvz., tyliai vogė iš gydymo įstaigų) medicinines kaukes, kurias paprastai šeimos gydytoja užkabindavo ant nosies prieš išrašydama biuletenį ir informuodama, kad Jums gripas ar kokia nors kita ūmi virusinė infekcija. Daugelis buvo įpratę many ...

Linas Jonauskas. Raginimas šalyje nedelsiant stiprinti aplinkosaugininkų darbą

Linas Jonauskas. Raginimas šalyje nedelsiant stiprinti aplinkosaugininkų darbą

Policija praneša, kad įvedus karantiną Lietuvoje sumažėjo kai kurių nusikaltimų, avarijų ir juose nukentėjusių asmenų skaičius. Tačiau tai tik viena medalio pusė. Nusikaltimai persikelia į elektroninę erdvę ar keičiasi jų pobūdis. Vagiams tikru masalu tampa nuošaliau esančios tuščios žmonių sodybos ir sodai. O kas keičiasi aplinkosaugoje? Ar teršėjai, brakonieriai ir kitokio plauko gamtos niokotojai užsidarė karantine? Panašu, kad ne. Po kilusių aplinkosaugos skandalų „Ekologistikoje“ ir „Grigeo Klaipėda“, sisteminės korupcijos apraizgyta, per pastaruosius tris metus žlugdyta aplinkosaugos sistema iš esmės nepasikeitė. Kiek rimtesnį žingsnį žengė tik Seimas, padidinęs baudas teršėjams, bet gerų darbų sąrašas baigtinis. Aplinkos ministras, kratydamasis politinės atsakomybės, kaltę dėl susidariusios padėties permetinėja Aplinkos apsaugos departamento direktoriui Va ...

Close