Tolygi ir tvari regionų plėtra – svarbus socialdemokratų uždavinys

Tolygi ir tvari regionų plėtra – svarbus socialdemokratų uždavinys

Keturiuose LSDP skyriuose – Panevėžyje, Visagine, Švenčionyse ir Plungėje – įvyko pirmininko rinkimai. Apie svarbiausius skyrių veiklos tikslus ir prioritetus, regiono aktualijas ir problemas bei laukiančius iššūkius pasakoja skyrių primininkai Andrius Busila, Aurimas Gudas, Pavel Trusov ir Tadas Šetkauskis.

Kaip naujai išrinktas LSDP skyriaus pirmininkas, kokius pagrindinius skyriaus veiklos tikslus ir prioritetus išskirtumėte?

Andrius Busila: Artėjant rinkimams, kaip visada, Lietuvoje kuriasi naujos politinės jėgos, kurios siekia pritraukti žmones iš tradicinių partijų. Šie procesai neaplenkia ir Panevėžio miesto, tačiau čia aš matau puikią galimybę atsinaujinti. Džiugu, kad kartu yra žmonės, kuriems nėra svetimos socialdemokratinės idėjos, kurie yra pasiryžę dirbti Panevėžio miesto gyventojų labui. Tad pagrindinis tikslas yra sutelkti skyriaus narius į tvirtą kolektyvą. Reikia pagausinti mūsų gretas. Labai svarbu rudenį sudaryti pajėgių kandidatų į Panevėžio miesto savivaldybės tarybą sąrašą ir išrinkti stiprų lyderį, kuris galėtų varžytis miesto mero rinkimuose. Mūsų laukia dideli iššūkiai, tačiau tikiu, kad su skyriaus bičiulių pagalba mes juos įveiksime.
Aurimas Gudas: Darbuotis ėmiau dar gera mėnesį prieš išrinkimą naujuoju LSDP Visagino skyriaus pirmininku, kai skyriaus taryba pavedė laikinai vadovauti skyriui.
Artimiausias darbas – išanalizuoti esamą skyriaus situaciją. Gaila – laikas ne pats tinkamiausias, artėja žmonių atostogos. Todėl dabar atliekame namų darbus, susidėliojame veiklas, kurias turime įvykdyti artimiausiu metu. Startuoja projektas „Visaginas – Lietuva“, kuriam finansavimą skyrė partija. Na, o po atostogų, jau rugpjūčio antroje pusėje tvirtinsime skyriaus valdymo struktūrą, artėjančių rinkimų kandidatų sąrašus ir kt.
Žinoma, suprantu, koks nelengvas darbas laukia tiek manęs, tiek skyriaus. Manau, esame pajėgūs susiremti su kylančiais iššūkiais. Žinome savo tikslą artėjančiuose savivaldos rinkimuose, esame ambicingi, o, suderinus vyresniųjų patirtį ir jaunatvišką maksimalizmą, rezultatas gali viršyti lūkesčius. Svarbiausia – reikia grąžinti pasitikėjimą žmonėms Lietuvos socialdemokratų partija.
Pavel Trusov: Svarbiausias tikslas yra skleisti ir puosėlėti socialdemokratines vertybes, palaikant artimą ir paprastą bendravimą su žmonėmis, ir atstovauti jų interesams. Kalbant konkrečiai apie Švenčionių rajoną, siekiame, kad jis taptų gyventi ir dirbti patraukliu Lietuvos rajonu.
Pagrindiniai prioritetai: Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo užtikrinimas, kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų teikimas regionuose; socialinės atskirties mažinimas; švietimo kokybės gerinimas, orientuojantis į pradinį ir pagrindinį ugdymą, suteikiant moksleiviams galimybę gilinti žinias popamokinėse veiklose; gyventojų užimtumo didinimas, orientuojantis ne tik į darbą, bet ir į sporto bei kultūrinę veiklą.
Tadas Šetkauskis: Manau, pagrindinis tikslas šiandien yra įtraukti visus skyriaus narius į aktyvią veiklą. Žmonės turi žinoti, kad jų nuomonė bus išklausoma ir yra gerbiama. Į partiją atėjęs žmogus turi jaustis reikalingu, aktyviai dalyvauti diskusijose. Partijos nariai, matydami, kad gali prisidėti prie svarbių sprendimų, noriai skleis socialdemokratinę žinią Plungėje.
Antra, manau, yra svarbu plėtoti socialdemokratinę veiklą. Turime stengtis, kad kuo daugiau rajono gyventojų sužinotų apie mūsų siekius. Noriu, kad žmonės suprastų, jog būtent socialdemokratai kuria gerovės valstybę, gina silpnuosius ir rūpinasi tais, kurie negali savimi pasirūpinti.
Šiandien daug klausimų kelia regionų vystymo perspektyvos. Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduria Jūsų miestas?
A. B.: Didžiųjų miestų kontekste Panevėžys išsiskiria vienu mažiausiu darbo užmokesčiu šalyje. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. IV ketv. Panevėžyje žmonės vidutiniškai uždirbo 831,5 Eur (bruto). Mažesnis atlyginimas buvo tik Šiauliuose, kur žmonės vidutiniškai uždirbo 764 Eur. Atitinkamai Vilniuje darbuotojas vidutiniškai uždirbo 1 000,3 Eur, Klaipėdoje – 933,5 Eur, o Kaune – 897,8 Eur.
Lyginant registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykį procentais, Panevėžys vėl užima „garbingą“ antrą vietą (deja, nuo galo) tarp didžiųjų miestų. 2017 m. duomenimis, Kaune šis rodiklis buvo 7,2 %, Panevėžyje – 7,0 %, Klaipėdoje – 6,4 %., Vilniuje – 6,1 % ir Šiauliuose – 5,3 %.
Nedarbo lygis ir nepakankamas darbo užmokestis lemia miesto gyventojų skaičiaus mažėjimą. Jie išvyksta į kitus miestus arba išvažiuoja iš Lietuvos apskritai. 2017 m. Panevėžys neteko 1 975 gyventojų. Už Panevėžį daugiau gyventojų neteko tik Klaipėda – 2 078 gyventojų ir Kaunas – 3 330 gyventojų.
Įvertinus Statistikos departamento pateiktus skaičius, manau, kad didžiausi iššūkiai, tenkantys Panevėžio miestui, yra nedarbas, gerai apmokamų darbo vietų trūkumas ir nuolatinis miesto gyventojų skaičiaus mažėjimas. 2014 metų pradžioje Panevėžyje gyveno 96 328 asmenys, o 2018 m. pradžioje jau tik 88 678 asmenys.
A. G.: Visaginas nėra atskira respublika, čia problemos panašios, kaip ir visoje Lietuvoje – bedarbystė, emigracija ir t. t.
Turime ir labai išskirtinį bruožą. Esame miestas, šalia uždaromos atominės elektrinės, kurioje vis dar dirba didžioji dalis mokesčių mokėtojų. Esame ir miestas, šalia kurio yra statoma panaudoto branduolinio kuro saugykla. Ir čia ne tik Visagino, o visos Lietuvos problema, su kuria šiandien kovoja vieni visaginiečiai.
Dar viena problema susijusi su regionais – kompetentingų darbuotojų trūkumas. Žmonių motyvavimas gražesne gamta ir pigesniu gyvenimu regionuose jau nebeveikia. Todėl žinau daug jaunų žmonių, kurie po studijų tikrai negrįš iš didmiesčių, kiti, deja, pasirinks emigraciją.
P. V.: Mano nuomone, Švenčionių rajonas, kaip ir didelė dalis kitų Lietuvos rajonų, susiduria su jaunimo išlaikymo regione ar jaunų žmonių pritraukimo iš miestų į regioną problema. Moksleiviai, įgiję vidurinį išsilavinimą, o kartais vien tik pagrindinį, skuba mokytis ar dirbti į didmiesčius, kur dar būdami studentais, stengiasi kuo greičiau įsitvirtinti didmiestyje, matydami čia didesnes galimybes surasti gerai apmokamą darbą ir kitas perpsektyvas. Aišku, daugeliu atveju tie žmonės pateisina savo lūkesčius ir matydami aiškią didmiesčių persvarą, nebenori grįžti atgal į regioną, šalia gimtų namų ieškoti darbo ir kurti šeimą.
Kitas didelis iššūkis yra viešų ir privačių paslaugų prieinamumo užtikrinimas rajone ir dalies tokių paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę. Optimizuojant dalies viešųjų paslaugų teikimo procesus ir vykdant centralizaciją, didelė dalis Švenčionių rajono gyventojų susiduria su tam tikrais sunkumais. Pavyzdžiui, tenka susidurti su labai ilgais, o kartais net viršijančiais maksimalią leistiną ribą konkretaus sprendimo priėmimo terminais, ilgomis eilėmis pas šeimos gydytojus, o ypač pas gydytojus-specialistus ir t. t. Kita vertus, nors dauguma paslaugų, perkeltų į elektroninę erdvę, akivaizdžiai sutaupo laiką ir kaštus, pamirštama, jog Švenčionių rajono vidutinis gyventojų amžius gana sparčiai senėja ir tikrai ne visi čia gyvenantys žmonės spėja įsisavinti žinias, kaip gauti konkrečias paslaugas elektroniniu būdu, kai tam tikrų paslaugų suteikimas tiesioginiu būdu visiškai panaikinamas. Yra būtina atsižvelgti į vietos gyventojų realius poreikius ir stengtis išlaikyti prieinamas paslaugas visiems be išimties gyventojams.
T. Š.: Plungės rajonas, turbūt, kaip ir daugelis rajonų, susiduria su didele socialine atskirtimi, užimtumo problemomis. Žmonės, norėdami užsidirbti daugiau, priversti vykti į didesnius miestus. Kai kurie pasirenka darbą užsienyje. Ne paslaptis, kad dalis jų taip ir lieka gyventi svečioje šalyje, ten išsiveža ir savo šeimas. Todėl matome ryškiai gilėjančią demografinę duobę, kai rajono mokyklose nebelieka moksleivių ir jas tenka uždaryti.
Įvertinkite šiandien vykdomą regioninę politiką: didmiesčiai vs regionai.
A. B.: Panagrinėkime konkretų atvejį. 2018 m. veiklą pradėjo Valstybinė miškų urėdija, kuri ilgainiui pakeis Generalinę miškų urėdiją. Naujos įstaigos būstinė turėjo įsikurti Panevėžio rajone, Katinų kaime. Panevėžio rajono savivaldybės taryba priėmė visus Valstybinės miškų urėdijos įsikūrimui reikalingus sprendimus, skyrė patalpas, tačiau dabar viešojoje erdvėje pradėjo plisti informacija, kad Valstybinė miškų urėdija įsikurs Kaune, buvusio Valstybinio miškotvarkos instituto patalpose. Jei taip atsitiks, šiandien vykdomą regioninę politiką suprasti bus mažų mažiausiai sunku. Juk naujos įstaigos būstinė turėtų būti stiprus postūmis vietos ekonomikai, motyvacija jauniems žmonėms gyventi ir dirbti čia. Naujos ir neblogai apmokamos darbo vietos galėtų pritraukti jaunus specialistus į Panevėžio regioną. Tai galėtų būtų puikus regioninės plėtros skatinimo pavyzdys.
A. G.: Kalbant šia tema, norėčiau akcentuoti, kad dabartinių valdančiųjų vykdomos regionų politikos niekaip negalime vadinti REGIONINE POLITIKA. Nesakau, kad viskas nusėda didžiuosiuose miestuose, bet...
Pažiūrėkime į kultūros sektorių – mes šnekame apie regionų finansavimą, bet matome, kad regionams atitenka labai maža dalis lėšų, skiriamų vietos kultūriniams poreikiams tenkinti. Pavyzdžiui, Nacionaliniame simfoniniame orkestre ar Valstybiniame chore didžioji dalis darbuotojų yra iš regionų. Ką tai reiškia? O gi tai, kad, jei minėti kolektyvai nesirodys regionuose, nebeturėsime pamainos į atsilaisvinusias vietas.
Taip jau yra su Valstybiniu dainų ir šokių ansambliu „Lietuva“. Lietuvos muzikos ir teatro akademija visai Lietuvai ruošia tik 6 birbynės atlikėjus. Ir čia visai LIETUVAI!!! Jau nekalbu, kad menų mokyklose, kur padedamas pamatas, nėra nei specialistų, nei mokinių, kurie norėtų mokintis šio instrumento paslapčių.
Tad jau kuris laikas keliu klausimą dėl didesnio valstybinių ansamblių viešinimo regionuose. Čia veikiančios kultūros įstaigos neturėtų mokėti už jų pasirodymus vietos bendruomenei, valstybinių ansamblių atvykimą į regionus turėtų finansuoti valstybė. Šį klausimą jau pristačiau LSDP kultūros komitete.
P. T.: Analizuojant regioninę politiką Švenčionių rajone, reikia pastebėti susisiekimo ir bendros miestelių ar kaimų infrastruktūros kokybės pagerėjimą, akivaizdžiai juntama geresnė kelių kokybė, atnaujinti miestelių kvartalai. Aišku, negalima nepaminėti ir atgijusio žemės ūkio, tik reikia atkreipti dėmesį į tai, kad dėka naujos ir labai geros technikos galima dirbti labai didelius žemės plotus ir turėti stambų ūkį, įdarbinant minimalų darbuotojų skaičių. O tai reiškia, kad žemės ūkio veiklos vykdymo mastai didėja neproporcingai užimtumui.
Likusios svarbiausios čia gyvenantiems žmonėms sritys, kaip darbas, sveikatos apsauga ar viešos paslaugos, pagal savo kokybę ir pasiekiamumą, akivaizdžiai atsilieka nuo didmiesčių. Pavyzdžiui, sveikatos apsaugos paslaugos ne visada yra tokios kokybiškos kaip didmiestyje, dėl ko, kartais net ir nepagrįstai, sumažėja vietinių gyventojų pasitikėjimas jomis.
Regionuose minimaliai jaučiama stambesnių įmonių veikla, kuri galėtų garantuoti didesnį užimtumą regiono gyventojams.
T. Š.: Manau, plika akimi matoma, kad ši kova nelygi. Šiandien regionų plėtra sutelkta į gatvių asfaltavimą, dviračių takų tiesimą, miesto aikščių tvarkymą. Tačiau nesusimąstoma apie tai, kas tomis gatvėmis važinės po keletos metų. Ar moderniose žaidimų aikštelėse matysime žaidžiančius vaikus? Mano nuomone, šiandien pamirštama svarbi žmogaus gyvenimo dalis – pajamos. Mažuose regionuose įsigalėję „savi koncernai“, kurie be jokios konkurencijos diktuoja savo sąlygas darbuotojams. Šiandien turime sutelkti dėmesį į konkurencijos darbo rinkoje didinimą. Turime ieškoti būdų, kaip pritraukti investuotojus, kurie kurtų konkurencingas darbo vietas regionuose.
Kokie pokyčiai reikalingi (jeigu reikalingi) Jūsų miestui?
A. B.: Manau, kad Panevėžio miestui svarbiausia – gerai apmokamų darbo vietų kūrimas. Reikia rasti būdų, kaip paskatinti vietos verslą investuoti į naujus ir našesnius įrengimus, kad esamose darbo vietose dirbantieji galėtų sukurti aukštesnės pridėtinės vertės produktus. Reikia pereiti nuo žemos prie aukštos kvalifikacijos specialistų reikalaujančių darbo vietų. Panevėžys nuo seno garsėja savo pramone, tačiau Vilniaus pavyzdys rodo, kad perspektyvu plėsti ir teikiamų paslaugų sferą (aptarnavimo, mokslo, geros medicinos ir pan.)
A. G.: Per kelis pastaruosius metus Visagino veidas pamažėl keičiasi. Taip, dar nėra matomas didelis proveržis, bet Visagino savivaldybės taryba priėmė kelis sprendimus, dėl kurių Visaginas keičiasi. Ateina nauji investuotojai. Negaliu atsakyti, kaip Visaginas gyvens po 2020 m. Šiandien daug investuota į teritorijų sutvarkymą, erdvių pritaikymą. Bet, ar nenutiks taip, kad nebus kam jose vaikščioti? Šiandien pasigendu projektų, skirtų turizmo, aktyvaus poilsio skatinimui, vandens pramogų kūrimui. Tiesa, miesto strateginiuose planuose šie dalykai numatyti, bet dar tikrai yra kur tobulėti, sprendžiant minimus klausimus.
P. T.: Gyvenimas be pokyčių negalimas. Pokyčiai turi užtikrinti bet kokios veiklos srities rezultatų pagerėjimą. Pokyčiai turi būti tokie, kad augtų vietos gyventojų pasitikėjimas rajono valdžia ir jos priimamais sprendimas. Pastarieji turėtų lemti konkrečių gyvenimo sričių pokyčius, atnešančius saugumo ir laimės pojūtį žmonėms.
Kalbant apie konkrečias sritis, Švenčionių rajonui šiuo metu svarbiausia užtikrinti naujų darbo vietų sukūrimą ir esamų išlaikymą. Tam ypač svarbu skatinti naujo verslo kūrimąsi rajone ir esamo išlaikymą. Atsižvelgiant į viešai paskelbtus Švenčionių rajono moksleivių pasiekimus, taip pat vertėtų išskirti švietimo kokybės gerinimo ir visuomenės kultūrinio užimtumo didinimo klausimą. Reikėtų orientuotis į mokinių popamokinio užimtumo didinimą ir jo vykdymo kontrolę, vystyti tiek teorinių žinių ūgdymą, tiek sporto veiklas, siekti, jog darželių ir mokyklų veikla būtų ne vien formali, bet ir patraukli vietos moksleiviams.
T. Š.: Tai pažymėjau, atsakinėdamas į trečią klausimą.
Kokį savo miestą ir rajoną regėtumėte ateityje? Kokia būtų socialdemokratų miesto ir rajono ateities vizija?
A. B.: Atsakydamas į šį klausimą, pasinaudosiu LSDP programos nuostatomis. Aš pats norėčiau gyventi dirbančiame mieste. Mieste, kuriame prieinamas kokybiškas švietimas, mieste, kuris plečiasi, kuriame kuriasi ir dirba jaunos šeimos. Šeimos, kurios gimdo ir augina vaikus, myli ir gerbia savo tėvus. Mieste, kuriame gyvena sveika ir socialiai saugi visuomenė. Visuomenė, kuri yra užtikrinta dėl savo ateities.
A. G.: Norisi pasidžiaugti, kad Visaginas labai patrauklus miestas jaunoms šeimoms. Čia šeimos gali gauti labai kokybiškas, jų lūkesčius atitinkančias paslaugas. Galima daug kalbėti apie miesto išplanavimą, popamokines veiklas. Statistika rodo, kad Visagine neformaliojo švietimo veiklose dalyvauja virš 90 proc. mokyklinio amžiaus vaikų. Jau beveik modernizuoti visi visuomeninės paskirties pastatai, atnaujinti pėsčiųjų ir dviračių takai. Darbai tikrai vyksta.
Mes – atsinaujinantis skyrius, keičiamės kartu su partija. Bendraudami su miesto gyventojais, jaučiame palaikymą, bet jis nėra išreiškiamas rinkimuose. Vadinasi, kažką praleidžiame, kažko nepadarome iki galo, todėl stengsimės būti kuo viešesni, atviresni, artimesni visaginiečiams.
P. T.: Visų pirma, kaip mylintis savo kraštą Švenčionių rajono gyventojas ir LSDP Švenčionių skyriaus pirmininkas, ateityje Švenčionių rajoną regiu tokį, kuriame užtikrintas kokybiškas žmonių gyvenimas: rajoną, kuriame pakanka darbo vietų, aktyviai veikia verslas, žmonių gyvenimo lygis ne mažesnis kaip vidutinis, užtikrintas kokybiškas švietimas, vietoje prieinamos dauguma sveikatos priežiūros paslaugų ir kitos viešos paslaugos, į rajoną po studijų noriai sugrįžta dalis čia gimusio, augusio ir gyvenimo patirtį įgijusio jaunimo, kuris įsitvirtina čia su savo šeimomis; rajonas dėl išsaugotos unikalios gamtos patrauklus vietos gyventojams ir ypatingai turizmui.
T. Š.: Norėčiau matyti į Plungę grįžtančius studentus ir emigrantus, kurie jaustųsi reikalingi ir turėtų galimybę kurti gyvenimą gimtajame mieste. Gatvėmis vaikštančius senelius, kurie savo anūkais džiaugiasi ne per socialinius tinklus, o matydami, kaip jie auga savo tėvynėje. Gyventojus aktyviai reiškiančius savo nuomonę įvairiais rajono valdymo klausimais ir prisidedančius prie socialinės gerovės kūrimo. Tikiu, kad ateityje rajono valdžiai teks spręsti ne mokyklų uždarymo klausimus, o mokyklų ir darželių trūkumo problemas. To socialdemokratai sieks visomis išgalėmis.

Close