Valdančiųjų panosėje – korupcinės landos

Valdančiųjų panosėje – korupcinės landos

Rezonansinėse korupcijos bylose ikiteisminių tyrimų terminus būtina trumpinti, o biudžetinių įstaigų vadovų skyrimo tvarką padaryti skaidresne, valdančiuosius ragina Seimo opozicijos lyderis Julius Sabatauskas.

Kaip pavyzdį jis įvardija garsiai nuskambėjusias „MG Baltic“ ir teisėjų kyšininkavimo bylas, taip pat bylas dėl korupcijos biudžetinėse įstaigose, kurios trunka metų metais.

Pasak socialdemokrato, praktika liudija, kad tokios bylos tęsiasi per ilgai, visuomenėje tai kuria nebaudžiamumo jausmą, skatina nepasitikėjimą teisėsauga.

„Bausmės neišvengiamumas turi būti užtikrintas, todėl socialdemokratai siūlo trumpinti ikiteisminių tyrimų terminus. Žmonės metų metais laukia nesulaukia sprendimų korupcijos bylose, jiems atrodo, kad niekas taip ir nenubaudžiamas. Kai kurie tyrimai užsitęsia taip ilgai, kad galutinio teisimo sprendimo metu visi jau viską būna užmiršę“, - teigia J. Sabatauskas.

Kai kurie tyrimai užsitęsia taip ilgai, kad galutinio teisimo sprendimo metu visi jau viską būna užmiršę.

Socialdemokratas priduria, kad dalis valdančiųjų reformų korupcijos problemų šalyje nesprendžia. Anot J. Sabatausko, vyksta kaip tik priešingai – kai kurios reformos, jo žodžiais, duoda „atvirkščią efektą“.

„Pavyzdžiui, uždaromos mažosios ligoninės rajonuose didina pacientų srautus į centrines gydymo įstaigas. Po reformų didėjant pacientų koncentracijai, prielaidos korupcijai ten tik didės. Tai liudija ir apklausos“, - pažymi J. Sabatauskas.

Opozicijos lyderis pažymi, kad valstiečiai galėtų pagaliau depolitizuoti ir įstaigų vadovų skyrimo tvarką – čia taip pat yra prielaidų korupcijai.

„Pasižiūrėjus, kaip skiriami vadovai Valstybinėje miškų urėdijoje, kaip ministras Aurelijus Veryga iš kelių kandidatų – pagal „myliu-nemyliu“ principą – renkasi sveikatos įstaigų vadovus, labai neramu. Tai yra korupcinės landos“, - sako J. Sabatauskas.

Tuo metu Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narė Rasa Budbergytė sako, kad valdantieji visuomenei turėtų atverti daugiau duomenų apie tai, kur išleidžiami mokesčių mokėtojų pinigai – tai būtų galingas ginklas kovojant su korupcija.

„Iki šiol neturime piliečių biudžeto, neturime prieigos nei žmonėms, nei žurnalistams, kurie galėtų matyti skaičius, kaip vykdoma fiskalinė politika, kaip leidžiami mokesčių mokėtojų surinkti pinigai, regionai ir administracijos negali pasilyginti ir matyti, kuo jie skiriasi vieni nuo kitų“, – aiškina R. Budbergytė.

Jau daugybę metų nesugebama atverti duomenų, kuriuos kaupia visos viešojo administravimo institucijos.

Socialdemokratė pažymi, kad didžioji dalis Lietuvos žmonių suvokia, kad korupcija taip apraizgiusi viešųjų paslaugų sektorių, kad mokesčiai panaudojami neefektyviai ir neskaidriai.

„Viešieji finansai – ta sritis, kurioje, suaktyvinus kovą su korupcija, galima pasiekti geresnių rezultatų. Juk žmonės nori žinoti, kaip išleidžiami jų sumokami mokesčiai. Todėl labai svarbus dalykas – viešųjų duomenų atvėrimas. Jau daugybę metų nesugebama atverti duomenų, kuriuos kaupia visos viešojo administravimo institucijos“, – sako R. Budbergytė.

Seimo narė laikosi nuomonės, kad atviri duomenys gali tapti „galingu antikorupciniu ginklu“, tačiau valdantieji, žadėję „ryžtingai“ kovoti su korupcija, šioje srityje nepadarė, regis, nieko.

„Kiekviena Vyriausybė, atėjusi į valdžią, vis pažada ryžtingai kovoti su korupcija. Tai darė ir dabartiniai valdantieji. Tačiau tyrimai rodo, kad valdantieji su korupcija kovoja žodžiais, o tikrų rezultatų nesiekia“, – priduria ji.

R. Budbergytė primena, kad „Transparency International“ skelbiamame korupcijos suvokimo indekse  2018 m. Lietuvai skirti 59 balai iš 100 galimų, ir Lietuvos rezultatai nesikeičia kelerius metus iš eilės. Tuo metu Vyriausybės programoje keliamas tikslas – pasiekti 70 balų ribą 2020 metais.

LR Seimo kanceliarijos nuotrauka

Susiję straipsniai

Close